Lietuviškai English
{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       

Logotipas
Klausimai-atsakymai
Bendrieji klausimai
2016-09-04
Laba diena, noreciau paklausti kaip isgyditi karpius nuo uteliu, 10 aru kudra. Aciu.

 

Atsakymas į internetinę užklausą, gautą svetainėje 2016 09 04

 

Klausia: Ramūnas, ramjankauskas@googlemail.com 

Klausimas:
Laba diena, noreciau paklausti kaip isgyditi karpius nuo uteliu, 10 aru kudra. Aciu.

Atsako: Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyrio vedėja Laimutė Ivanauskienė

 Rekomendacija nuo karpinių utėlių (Argulus foliaceus) karpiams

•  Jeigu leidžia sąlygos pagerinti vandens dujinį režimą, t.y. padidinti pratekėjimą.

• Augalijos perteklių iš tvenkinių šalinti sistemingai ( išpjauti 3 kartus per vasarą). Augalija, ypač tankiai sužėlusi, yra puiki slėptuvė arguliozės sukėlėjams.

•  Užsikrėtusias žuvis siūloma šalinti iš tvenkinių.

• Arguliozės sukėlėjų slopinimui, patartume tvenkinius kalkinti negesintomis kalkėmis 80-100 kg/ha du kartus. Po pirmo kalkinimo praėjus 2-3 savaitėms, kalkinimą galima pakartoti. Kalkinimo metu stebėti žuvų sveikatingumą. Pastebėjus įtartinai judančias žuvis kalkinimą reikia nutraukti.

Pastaba: Prieš kalkinimą ir kalkinimo metu reikia sekti vandens pH, deguonies kiekį. Vandens pH neturėtų viršyti pH-8,5, deguonies koncentracija ne mažiau 5 mg/l.

• Žvejybos įrankius ir kt. po kiekvieno žuvų gaudymo nukenksminti negesintų kalkių (10 - 20) % tirpalu.

• Išgaudžius visas žuvis, tvenkinius gerai išvalyti nuo dumblo pertekliaus ir išdezinfekuoti negesintomis kalkėmis (2,5-3,0 t/ha). Tvenkinių dezinfekavimo darbus atlikti ne žemesnėje kaip 10°C oro temperatūroje. Jeigu Jums priimtina, rekomenduojame tvenkinį žiemai palikti be vandens, o pavasarį įžuvinti sveikomis žuvimis.

• Dar vienas iš kovos būdu su karpinėmis utėlėmis – tai dirbtinių substratų (mediniai skydai - gaudytuvai) įleidimas į tvenkinį, o vėliau – išėmimas ir kiaušinių sunaikinimas.

Skydai daromi iš lentų arba kitų medžiagų (100 x 50 cm) ir su kuolais įtvirtinami grunte šachmatine tvarka sekliose vietose.

Skydai vieną kartą per 15-20 dienų išimami ir džiovinami 1 parą saulėje.

Pastaba: Ši rekomendacija taikoma tik karpiams.

2016-01-28
Sveiki norejau paklausti ar imanoma izuvinti ezera ezerinem stintelem .
Jeigu telkinys yra privatus ar išnuomotas, prašome kreiptis į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją.
Atsakytas: 2016-03-18
2015-05-08
Sveiki,

kur būtų galima surasti statistiką, kiek per metus yra importuojama ir parduodama krevečių (šaldytų ir šviežių)? Ar yra vykdoma kokia detalesnė žuvies importo apskaita pagal žuvies rūšį?

Ačiū,

Audrius

Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą informuojame, jog per 2014 metus į Lietuvos Respubliką iš viso buvo importuota 817,35 tonos krevečių bei gaminių iš jų, o iš Lietuvos Respublikos 2014 metais eksportuota 91,1 tona krevečių bei jų produktų.

Žuvininkystės tarnyba atsakydama į Jūsų klausimą remiasi  VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ pateikta informacija.

Atsakytas: 2015-05-26
2009-03-07
Turiu 2ha. vandens telkini ( ezera) . Noreciau auginti zuvi, Kokia tinkamiausia zuvi butu galima uzveisti? kur kreiptis del informacijos ?
 
  Laba diena,
 
šiuo klausimu galite kreiptis į Žuvininkystės departamento Akvakultūros skyriaus vyr. specialistę Laimą Vaitonytę, Tel. (8-5) 2398 411, el. p. LaimaV@zum.lt.
 

Pagarbiai,

Aistė Klemanskaitė

Žuvininkystės departamento prie LR ŽŪM

Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus

vyriausioji specialistė

Tel. (8 5) 2398 405

Atsakytas: 2015-05-26
2015-04-16
Laba diena, ar yra šiuo metu ES parama žuvininkystės ūkiui? (jį įkurti ar plėtoti)

Informuojame, pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos II prioritetinę kryptį „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ skelbti kvietimą teikti paramos paraiškas šiais metais nenumatoma.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa) projektui 2014 m. rugsėjo 24 d. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu 2014–2020 metų veiksmų programos projektas derinamas su Europos Komisija ir dar nėra patvirtintas. Todėl artimiausiu metu kvietimas teikti paramos paraiškas pagal akvakultūros sektoriaus priemones nenumatytas.
Pažymime, kad visus paskelbtus kvietimus teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų ir 2014–2020 metų veiksmų programų priemones rasite Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje (adresas www.nma.lt ) ir Žemės ūkio ministerijos svetainėje (adresas www.zum.lt).

2015-03-31
Laba diena, kur galima kreiptis dėl ežerų, tvenkinių įžuvinimo?
Nuo ko pradėti, kad valstybė nepamirštų ir Šilalės rajono. nes šitame krašte nėra buvę ižuvinama. O žvejai žvejybos leidimus perkasi, tai reiktu nepamiršti ir Šilalės raj.

Laba diena,

Pažymime, kad rengiant valstybinį žuvų įveisimo planą atsižvelgiama į:

 

1. Ilgalaikes valstybinės reikšmės Lietuvos Respublikos vidaus vandenų tvarkymo (žuvų ir vėžių išteklių atkūrimo bei gausinimo) programas;

 

2. mokslines rekomendacijas konkrečiam vandens telkiniui;

 

3. minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašą;

 

4. vandens telkinių suskirstymą pagal žuvininkystės vystymo kryptis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-4;

 

5. esamą ir prognozuojamą verslinės, mėgėjų ar limituotos žvejybos intensyvumą vandens telkinyje;

 

Pirmenybė teikiama vandens telkiniams:

 

1. įrašytiems į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 38 patvirtintą Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą;  

 

2. didesniems nei 50 ha;

 

3. esantiems neežeringuose rajonuose;

 

4. kuriuose nepasireiškė žuvų dusimas.

 

Žuvys negali būti veisiamos į vandens telkinius, esančius valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose.

 

Nerekomenduojama įveisti:


1. žuvų į vandens telkinius, kuriuose žuvų išteklių būklė yra gera ir populiacija gyvybinga;

 

2. žuvų į vandens telkinius, kuriuose įveisimo rezultatai buvo prasti (kol bus išsiaiškintos ir pašalintos tikėtinos tokių rezultatų priežastys);

 

3. karpių, vaivorykštinių upėtakių, sidabrinių karosų, baltųjų amūrų, plačiakakčių į vandens telkinius, kuriuose jie anksčiau nebuvo veisti ir nėra mokslininkų rekomendacijų dėl jų įveisimo tikslingumo;

 

4. karpinių žuvų lervučių stadijos, jei yra galimybė jas paauginti.

 

Žuvininkystės tarnyba 2014 metais Šilalės rajone įveisė karpių į Balsių tv. (11,6 ha), karpių, baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių į Nevočių tv. (19,1 ha), lydekų į Paršežerį (193,4 ha), lydekų į Požerį (52,9 ha), lynų, karpių, baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių į Šilalės tv. (4,9 ha). Tais pačiais metais į Akmenos upę buvo įveista šlakių jauniklių. 2015 metais Šilalės rajone planuojame įveisti įvairių rūšių žuvų į Balsių tv. (11,6 ha), Laukuvą (4,0 ha), Padievyčio tv. (24,2 ha), Paršežerį (193,4 ha), Šiauduvos II tv. (11,2 ha), Šilalės miesto tv. (4,9 ha) ir i dvi upes – Jūrą ir Akmeną.

 

Dėl ežerų ir tvenkinių įžuvinimo galite kreiptis į Aplinkos ministerijos Šilalės rajono agentūrą arba į Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono agentūrą, kuri irgi užsiima žuvų įveisimu.

 

                                                                                                                                            

Atsakytas: 2015-04-15
2014-04-15
Laba diena. Norėčiau informacijos apie pirminį leidimą pirkti žuvį iš žvejybos įmonių. Kiek jis kainuoja, kur įsigyti, kas jį gali įsigyti ir kokia žuvies pirkimo tvarka komerciniais tikslais? Ačiū.

Pirminio jūrų vandenų žvejybos produktų pardavimą ir supirkimą nustato Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 25 straipsnis, o teisę vykdyti pirminį žuvininkystės produktų supirkimą numato Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 26 straipsnis.

 

Pirminis žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas vadovaujantis Pirminio žvejybos produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos  žemės ūkio ministro 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-711.

 

Pirminiu žvejybos produktų supirkėju gali būti ūkio subjektas arba žvejybos produktų gamintojų organizacija, vykdanti pirminį žvejybos produktų supirkimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Už įregistravimą pirminiu žuvininkystės produktų supirkėju yra nustatyta valstybės rinkliava – 160 Lt.

 

Pirminių žuvininkystės produktų supirkėjų įregistravimas vykdomas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriuje Klaipėdoje, Naujoji uosto g. 8A, tel. (8 46) 25 77 45.

Atsakytas: 2014-05-06
2012-04-04
Norėčiau nuolat pirkti žuvį iš laivų. Kur sužinoti adresus ar kontaktus?
Įsakymai, kuriais patvirtintos įmonės, turinčios teisę vykdyti žvejybą Baltijos jūroje ir jos priekrantėje:
  1. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 sausio 24 d. V1-5 įsakymas „Dėl žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir žvejybos laivų, turinčių teisę, žvejoti atviroje Baltijos jūroje sąrašas“.
  2. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 vasario 09 d. V1-14 įsakymas „Dėl žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, sąrašas“.
Šiuo įsakymu nustatoma, kas turi teisę pirkti žuvį tiesiogiai iš žvejybos įmonių –

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas 2011 m. gegužės 26d. Nr. 3D-435 „Dėl pirminio žuvininkystės produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės taisyklės“.

Atsakytas: 2014-04-04
2012-02-14
Laba diena, norėčiau paklausti, ar Rusnės poskyris turės pavasarį parduoti žuvų, skirtų įžuvinti?

Šiuo metu atsakyti negalime. Dėl vėgėlių prašome teirautis kovo mėnesį, dėl starkių – gegužės mėnesį. Atsakingas specialistas  –  Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius, tel. (8 441) 58 505, (8 441) 58 107.

Atsakytas: 2014-04-04
2012-02-14
Sveiki,
kaip supratau, norint gauti kvotą, reikia parašyti prašymą ir prie jo pridėti žvejybos laivo nuomos sutartį arba laivo nuosavybės dokumentus. Bet kuriant įmonę nelabai logiška pirkti laivą dar neturint kvotų. Kadangi dabar yra susiklosčiusi tokia padėtis, kad senieji Lietuvos laivai nebeišgaudo skirtų kvotų, bet ir neįsileidžia naujų žvejų, norėjau paklausti, ar yra galimybė gauti 100–150 tonų menkių kvotos, lašišų bei plekšnių kvotas naujai įmonei, kuri nori žvejoti ūdomis 30–60 jūrmylių nuo kranto atstumu. Ačiū.

Pagarbiai
Eduardas

Šiuo metu žvejybos kvotos Baltijos jūroje skiriamos vadovaujantis 2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 291 „Dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo“  (Žin., 2007, Nr. 66-2568; 2009, Nr. 85-3614). Atsakymai į Jūsų klausimus dėl teisės žvejoti ir žvejybos kvotų gavimo sąlygų  reglamentuoti šio įsakymo 4, 5, 6, 7, 12, 13 punktuose:

„4. Naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, laivų, turinčių teisę Baltijos jūroje žvejoti menkes, sąrašus (toliau – sąrašai) tvirtina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba).
5. Žvejybos kvotos skiriamos nedidinant nei atviroje Baltijos jūroje, nei Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų skaičiaus, bendro laivų skaičiaus bei menkes žvejojančių laivų skaičiaus, žvejybos pajėgumų (pagal laivų bendrą talpą (GT) ir pagrindinių variklių bendrą galią (kW).
6. Nauji naudotojai žvejybos kvotas Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje gali gauti, kai tame vandens telkinyje:
6.1. žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę;
6.2. žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu;
6.3. keli žvejojantys naudotojai reorganizuojami jungimo būdu.
7. Šių taisyklių 6 punkte nenurodytais atvejais nauji naudotojai žvejybos kvotas gali gauti tik vietoj praradusio teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje naudotojo (išskyrus taisyklių 12.2 punkte numatytą atvejį)“;
„12. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:
12.1. kai naudotojas daugiau negu dvejus metus iš eilės atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nevykdė žvejybos. Toks naudotojas išbraukiamas iš atitinkamo sąrašo;
12.2. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ arba Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – pasirašius sutartį su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu.
13. Pasirašius sutartį su NMA:
13.1. to laivo nepanaudota žvejybos kvota paimama į rezervą;
13.2. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, naudotojas išbraukiamas iš sąrašų (naujas naudotojas į jo vietą neįrašomas);
13.3. jeigu naudotojui buvo leista vieną menkių kvotą panaudoti žvejojant dviem laivais, pasirašius sutartį su NMA dėl vieno laivo, kuriam buvo suteikti prioritetiniai balai už menkių žvejybą, antrajam laivui menkių žvejybos kvota neskiriama.“

Žvejybos kvotos įmonei negalės būti paskirtos, kol nebus įvykdytos išvardintos sąlygos.

Dėl papildomos informacijos maloniai prašome kreiptis į Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėją Tomą Zolubą, tel. (8 46) 31 06 60.

Atsakytas: 2014-04-04
 1 2 >> 
Užduokite savo klausimą:
Jūsų vardas:
El. pašto adresas:
AntiSpam

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.