Lietuviškai English
{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
Žuvivaisos skyriaus veikla

   Kiekvienos šalies pareiga teisingai įvertinti mažėjančius gamtos išteklius, užtikrinti efektyvų jų valdymą ir tvarkymą, rasti būdą juos naudoti racionaliai bei rūpintis jų atkūrimu. Žuvininkystės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos deleguota funkcija atkurti ir gausinti žuvų išteklius Valstybinės reikšmės vandens telkiniuose. Žuvų populiacijų būklę Lietuvoje lemia ne tik natūralus žuvų mirtingumas, bet ir antropogeninis poveikis, kuris, turint galvoje  žvejų mėgėjų bei verslininkų skaičių, yra labai didelis.

   Vienas iš efektyviausių ir plačiausiai taikomų būdų greitai ir efektyviai gausinti žuvų išteklius yra žuvivaisa – net dešimt kartų efektyvesnis žuvų veisimas nei natūralus nerštas. Tam tikslui šešiuose technologiškai moderniuose Žuvivaisos skyriaus poskyriuose nuolatos veisiamos ir auginamos įvairių rūšių žuvys. Atsižvelgiant į žuvų populiacijos būklę vandens telkiniuose bei mokslininkų rekomendacijas žuvivaisos darbams, kasmet į Lietuvos valstybinius vandens telkinius Žuvininkystės tarnyba išleidžia iki 28 milijonų vienetų paaugintų žuvų – šlakių, lašišų, starkių, lydekų, europinių ungurių, šamų, sykų, aštriašnipių eršketų ir dar per dešimtis kitų žuvų rūšių. Įvertinus procentais, Žuvininkystės tarnybos įveisiamų žuvų kiekis sudaro apie 90 procentų nuo visų į Lietuvoje valstybinius vandens telkinius įveisiamų žuvų. Pradėjus žuvis auginti uždaros recirkuliacinės sistemos sąlygomis, naudojant subalansuotus pašarus, optimalų temperatūros režimą, žuvų dirbtinis veisimas ir paauginimas įgavo didelį pagreitį. Šiandien dirbtinis veisimas Lietuvoje tapo neatsiejama lašišinių žuvų išteklių valdymo plano dalimi. Per pastaruosius ketverius metus tik Žuvisaisos skyriaus ir poskyrių pastangomis į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 milijono vienetų įvairaus amžiaus lašišų ir šlakių, į ežerus – du milijonai 254 tūkstančiai vienetų europinių ungurių. Vykdomi Baltijos jūroje gyvenusių aštriašnipių eršketų įveisimo į Lietuvos upes darbai. Per 2011–2013 metus Žuvininkystės tarnyba į Neries ir Šventosios upes jau išleido daugiau nei 20 tūkstančių vienetų paaugintų aštriašnipių eršketų jauniklių, išveistų iš ikrų ir paaugintų Žuvininkystės tarnybos gamybiniuose poskyriuose. Aštriašnipių eršketų reintrodukcijos darbai yra ilgalaikiai, reikalaujantys kruopštumo, kantrybės ir nemažų darbo sąnaudų. Todėl šiems darbams būtinas valstybės ir tarptautinis dėmesys bei sąžiningas ir atsakingas visuomenės elgesys.

   Dėl žuvivaisos gausėja ir vėžių populiacija. Ypač svarbu išsaugoti vietines vėžių rūšis – plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Žuvininkystės tarnyba, vadovaudamasi vertingų žuvų išteklių gausinimo strategija bei kasmetiniais žuvų ir vėžių įveisimo planais, veisia ir į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius reguliariai išleidžia plačiažnyplių vėžių. Be to, nuo 2010 m. pagal mokslininkų rekomendacijas ir kasmetinius žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai planus, gaudomi ir į numatytus vandens telkinius perkeliami siauražnypliai vėžiai. Pirmiausia įveisiami tie vandens telkiniai, kur šie vėžiai istoriškai gyveno, kur nėra natūralių jų priešų – ungurių ir invazinių vėžių.

 

Žuvivaisos poskyrių veikla 

 

Žuvivaisos sektoriaus būklės ataskaitų archyvas


 

 

 

 

 

 

Informacija atnaujinta 2014-07-01


© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.