{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-05-05  Stintų ir upinių plekšnių beieškant
2017-05-05 Stintų ir upinių plekšnių beieškant

 

     2017 metų balandžio 26–28 dienomis Palangoje vyko 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2017“, kurios tikslas – pristatyti naujausius jūros mokslo ir technologijų pasiekimus Lietuvoje. Konferenciją organizavo Klaipėdos universiteto jūros tyrimų atviros prieigos centras, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, asociacija „Baltijos slėnis“. Čia buvo nagrinėjamos dvi pagrindinės temos:

 

1. Fundamentalūs ir taikomieji jūros ir kranto zonos aplinkos tyrimai: biologiniai, ekologiniai, geologiniai, hidrologiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai jūros ir kranto zonos tyrimai; tvarus išteklių naudojimas ir apsauga; ekosistemų teikiamos paslaugos.

2. Mėlynosios ir žaliosios ekonomikos link: jūrinės technologijos ir sumanioji specializacija: uostų ir jūrinės pramonės technologijos ir įrenginiai, intelektinės transporto sistemos; išmaniosios technologijos; energetikos ir aplinkosaugos technologijos; technologijų poveikis jūrinei aplinkai, jūros ir vandenų taršą mažinančios technologijos.

 

     Šios temos buvo nagrinėjamos per skirtingas sesijas, kuriose apie 60 mokslininkų pristatė 34 žodinius ir 30 stendinių pranešimų, iš kurių net 5 pranešimai buvo susiję su žuvimis ar žuvininkyste: du iš jų parengė Žuvininkystės tyrimų ir mokslo vyriausieji specialistai J. Fedotova ir Ž. Kregždys. J. Fedotovos kartu su R. Statkumi parengtame darbe „Stintų (Osmerus eperlanus, L.) populiaciniai parametrai Baltijos jūros Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje 2011–2015 m.“ didelis dėmesys skiriamas stintų morfo-fiziologinių parametrų kaitos nerštinių migracijų metu analizei bei priežastims, lemiančioms šių žuvų gyvybinius ciklus, nagrinėti. Ž. Kregždys savo darbu „Žuvų rūšinė įvairovė, upinių plekšnių ūginė struktūra ir žvejybos efektyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje“ atkreipė dėmesį į sezoninę žuvų įvairovės ir jų biologinių parametrų kaitą Lietuvos priekrantėje. Šie pranešimai sukėlė nemažą susidomėjimą tarp konferencijos dalyvių ir paskatino diskusiją tokiomis aktualiomis temomis kaip verslinės žvejybos priekrantėje svarba bei poveikis aplinkai, žvejybos taisyklių reguliavimas bei jų pagrindimas, naujų rūšių atsiradimas ir poveikis vietinėms senbuvėms, mokslinių tyrimų metodikos priekrantėje taikymas, tobulinimas bei svarba žuvų išteklių tyrimams tarptautiniu mastu ir pan.

 

     Visos paminėtos problemos aktualios ne tik mokslo bendruomenei, užsiimančiai tiek atskirų žuvų rūšių, tiek ir jų bendrijų ekologiniais tyrimais, bet ir žvejų bendruomenei, kuriai žvejybos taisyklių lankstumas yra vienas iš sėkmingos bei efektyvios žvejybos garantų. Verta paminėti, kad svarbiausias pranešimų akcentas buvo atkreipti dėmesį į būtinybę vykdyti nuolatinius nepertraukiamus tyrimus, rinkti įvairią su žuvų ištekliais susijusią informaciją, kurią bet kuriuo metu galima būtų pritaikyti reguliuojant ir valdant dinamišką priekrantės žvejybą.

 

 

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.