{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-06-30  Renkant žuvininkystės duomenis - naujų metodų taikymas
2017-06-30 Renkant žuvininkystės duomenis - naujų metodų taikymas

 

2017 m. birželio 12–16 dienomis Hortoje, (Azorų salos, Portugalija) vyko Tarptautinės jūrų išteklių naudojimo tarybos (ICES) Mėgėjų žūklės tyrimų vertinimo darbo grupės posėdis,  kuriame kartu su kolegomis iš 16 valstybių dalyvavo ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kontautas. Susitikimo metu darbo grupės ekspertai pristatė mėgėjų žvejybos laimikio vertinimo problemas, analizavo įvairiais metodais gaunamų duomenų patikimumą, jų panaudojimą žuvų išteklių valdymo modeliuose. Buvo konstatuota, kad nėra vieno metodo, kuris tiktų visai mėgėjų žvejybai, kadangi mėgėjų žūklės įvairovė labai didelė tiek gaudomų žuvų rūšių gausybe, tiek žvejybos įrankių įvairove, tiek savo tikslais ir rezultatais. Taip pat buvo konstatuota, kad tai tampa gan reikšmingu veiksniu, didinančiu žvejybinį mirtingumą, kaip kad atsitiko su Vakarų Baltijos menkėmis – mėgėjų žvejybos laimikis vienos žvejybos metu apribotas iki 5 vienetų menkių vienam žvejui, o sausio–kovo mėnesiais – iki 3 vienetų. Tuo labai nepatenkinti Vokietijos Baltijos jūros pakrantės meškeriotojai, nes  meškeriotojų plukdymas žvejoti menkių yra jų verslas.

 

Kalbant apie tyrimo metodus reikia pasakyti, kad pagrindiniu metodu išlieka įvairaus tipo apklausos –pradedant telefoninėmis apklausomis ir baigiant internetinėmis apklausomis. Tačiau jau taikomi ir nauji metodai – apskaita iš oro, naudojant stebėjimą iš lėktuvų ar bepiločių orlaivių arba išmaniųjų  telefonų programėlės, kur pats žvejas ar meškeriotojas gali registruotis, dalyvauti įvairiuose konkursuose ir dokumentuoti kiekvieną savo žvejybą.

 

Atrodytų egzotika stebėjimai iš lėktuvų, bet tai yra ko gero vienintelis įmanomas būdas įvertinti poilsinės žvejybos apkrovimą tuose vandenyse, kur daug salų, labai vingiuotos pakrantės. Nedaug šalių registruoja mažų laivelių išplaukimą į jūrą ir grįžimą į uostą: kaip pavyko išsiaiškinti, tai daro, panašu, tik Lietuva ir Lenkija. Taigi kitoms valstybėms laivelių apskaita yra viena didžiausių problemų vertinat mėgėjų žvejybos laimikį. Visgi konstatuota, kad dauguma atvejų tiksliausi duomenys gaunami pildant klausimynus interviu būdu (face to face survey) uosteliuose, žvejybos vietose ar kitur, kur galima sutikti meškeriotoją. Tuo pačiu galima surinkti ir biologinius duomenis, kurie, švedų nuomone, yra būtini vertinant mėgėjų žūklės poveikį žuvų ištekliams. Tai ypač naudinga, jei nėra meškeriojimo licencijų ar leidimų sistemos. Taip pat buvo priminta, kad šalys narės turi atlikti mėgėjų žvejybos pilotinius tyrimus, kad galėtų pasitvirtinti savo metodiką.

 

Nemažai dėmesio buvo skirta „pagavai-paleisk“ principo taikymui Baltijos jūroje ir kitur, kadangi paleidžiama yra nuo 19 iki 77 procentų sugautų žuvų. Yra atlikta daugybė tyrimų įvairiuose kraštuose tiek gamtoje, tiek uždarosiose vandens apytakoss sistemose ir nustatyta, kad didžioji dalis žuvų išgyvena. Norvegai ruošiasi priimti taisyklę, kad visi ilgesni nei 2 metrai uotai, turi būti paleisti atgal netraukiant jų į krantą ar laivą, Vokietijoje žuvis galima žvejoti tik tada, jei jos gaudomos maistui arba populiacijos reguliavimo tikslais.

 

Žmogiškasis faktorius tampa labai svarbia žuvų išteklių naudojimo reguliavimo dalimi: žmogaus elgesys gali apspręsti patį sugavimą ar jo dydį; pvz. jei iki žūklės vietos yra 50 km – žmogus važiuoja meškerioti, o jei 51 km ir daugiau – jau susimąsto ir dažnai nevažiuoja. Vienas žymiausių šių laikų mokslininkų R. Arlinghaus  teigė, kad reikia visur atsižvelgti į meškeriotojo elgesį, kitaip valdymo  modelis neveiks, nes yra labai didelė motyvų, tikslų ir elgsenos įvairovė.  Imama suprasti, kad mėgėjų žvejybos vis didėjančios įtakos ištekliams reguliavimas yra gana sudėtinga problema ir gali pareikalauti gan didelių administracinių ir piniginių išteklių.

 

 

Danų tyrinėtojai pasiruošę mėgėjų žūklės vertinimo stebėsenai iš orlaivio 

 

 

 

 

Nemuno karpis

 

 

 

 

Lašišų velkiavimas Baltijoje

 

 

 

 

 

Stintų karštinė Kaipėdoje

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.