Pradinis Svetainės medis Susisiekite Facebook Versija neįgaliesiems Ikona Prisijungti
Vytis

Žuvininkystės tarnyba

Prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos

Logotipas
2019-06-13  Žuvininkystės tarnybos pastangos išsaugoti ūsorių – sėkmingos
2019-06-13 Žuvininkystės tarnybos pastangos išsaugoti ūsorių – sėkmingos

 

Pastaruoju metu ūsorių gausumas Lietuvos upėse sumažėjo, todėl Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos jau prieš keletą metų, planuodama vykdyti šios žuvų rūšies išteklių pagausinimo darbus, pradėjo formuoti ūsorių reproduktorių bandą. Kad įgytų būtinų žinių, tarnybos darbuotojai vyko stažuotis į Lenkiją.

Ūsorius (Barbus barbus) – srovinė dugninė žuvis, anksčiau buvo gausiai sutinkama didžiosiose Lietuvos upėse: Nemune, Neryje ir kituose švaraus vandens upeliuose. Žuvies kūnas pailgas, verpstės formos, aptakus, raumeningas. Šios žuvies akys – mažos, galva – didelė, žiotys – apatinės. Ūsoriaus šnipas – pailgas su 4 ilgais ūsais: 2 iš jų yra viršutinės lūpos galuose, kiti 2 – žiočių šonuose. Ūsoriai gyvena iki 15 metų, auga gana greitai. Dažniausiai sugaunamos 2-3 kilogramų, 40-60 cm žuvys, tačiau jos gali užaugti iki 90 cm ilgio ir iki 12 kg svorio.

Ūsoriai buvo laikomi Žuvininkystės tarnybos Rytų regiono žuvivaisos skyriaus betoniniuose tvenkiniuose. Dalis ūsorių buvo atskirti ir laikomi uždarojoje vandens apytakinėje sistemoje. Tvenkiniuose laikomų žuvų neršto laikas labai priklausė nuo lauko temperatūros sąlygų, kurių kontroliuoti neįmanoma, todėl pavasarį, staigiai pakilus temperatūrai, ikrai perbręsdavo ir tapdavo nebetinkami žuvų veisimui. Dėl šios priežasties net keletą metų vykdyti dirbtinio veisimo darbai su žuvimis, laikomomis tvenkiniuose, buvo nesėkmingi.

Nepaisant to, Rytų regiono žuvivaisos skyriaus specialistai dėjo visas pastangas ir suformavo kokybišką ūsorių reproduktorių bandą, kurią pagal galimybes laikė uždarojoje apytakinėje sistemoje. Žuvys buvo auginamos su margaisiais upėtakiais žemesnėje temperatūroje, nuolat kontroliuojamomis sąlygomis.

Siekiant atlikti dirbtinio veisimo darbus, žuvys buvo perkeltos į Pietų regiono žuvivaisos skyriaus uždarąją vandens apytakinę sistemą, kurioje, sudarius tinkamas sąlygas, Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai pirmą kartą Žuvininkystės tarnybos istorijoje atliko dirbtinį ūsorių veisimą ir gavo pirmąsias gyvybingas ūsorių lervutes. Išsiritusios ūsorių lervutės šiuo metu toliau auginamos, o sustiprėjusios papildys Lietuvos upes.

 

 
Atgal   Spausdinti