{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-04-13  WGBIFS ekspertų grupės planuose – platesnis tyrimų spektras
2017-04-13 WGBIFS ekspertų grupės planuose – platesnis tyrimų spektras

     Šių metų kovo 26–30 dienomis Rygoje (Latvija) vyko Tarptautinių Baltijos jūros žuvų išteklių tyrimų grupės (WGBIFS) susitikimas, kuriame dalyvavo Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausieji specialistai Marijus Špėgys ir dr. Jelena Fedotova. Ši Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (ICES) grupė koordinuoja visų Baltijos šalių hidroakustinius (BASS ir BIAS) ir tarptautinius tyrimus tralais (BITS) Baltijos jūroje, analizuoja tyrimų rezultatus verslinių žuvų ištekliams skaičiuoti, tobulina ir derina bendrą tyrimų metodiką.

 

     Susirinkimo metu kiekviena šalis pristatė mokslinių reisų rezultatus, kurių kokybę vertino ICES atstovai, ir priėmė sprendimą naudoti duomenis Baltijos jūros ištekliams skaičiuoti. Įvertinus kiekvienos šalies galimybes ir įsipareigojimus buvo suplanuoti moksliniai tyrimai 2017–2018 m. laikotarpiui.

 

     Ankstesnių ICES darbo grupių metu buvo nuspręsta suvienodinti išteklių skaičiavimo metodikas skirtingiems regionams, todėl buvo įpareigota WGBIFS darbo grupė pateikti galimybes tralavimo efektyvumui skaičiuoti naudoti apgaudymo tralu plotą. Buvo nuspręsta, kad naudojant regresinį modelį, galima apskaičiuoti tralo veikimą esant tam tikram tralavimo greičiui ir gyliui. Kad modelį būtų galima aprašyti, reikalingi tralo davikliai, kuriais būtų galima išmatuoti atstumus tarp tralo lentų (angl. doors), atstumus tarp tralo sparnų (angl. wings), tralo atsidarymo aukštį, tralavimo gylį ir tralavimo greitį. Tokią įrangą turi ir naudoja Švedija, Danija ir Vokietija. Lenkija ir Lietuva turi tik dalį įrangos, pvz. Lietuvos moksliniame laive „Darius“ nėra tralo sparnų atstumo matuoklio.  Įsigijus šį daviklį būtų galima ne tik apskaičiuoti apgaudymo plotą, bet ir įsitikinti, kad tralas optimaliai gaudo žuvį. 

 

     Hidroakustikos ir dugninio tralavimo reisų metu neaprėpiama priekrantės zona, todėl neįmanoma tiksliai įvertinti žuvų jauniklių išteklių. Susirinkimo metu buvo ieškoma išeičių, kokiais būdais būtų galima gauti korektiškus duomenis apie Baltijos jūros priekrantės būklę. Susirinkimo organizatoriai atliko apklausas dėl specializuotų žuvų mailiaus tyrimų priekrantėje galimybių, nes šie duomenys ateityje bus labai aktualūs tikslesniam visų priekrantėje sutinkamų žuvų rūšių (ne tik verslinių) ištekliams įvertinti.

 

     Lietuvos atstovai pasidalino savo patirtimi vykdant Baltijos jūros LIEZ ir teritorinių vandenų bei Kuršių marių žuvų išteklių įvertinimo, rekomendacijų racionaliam jų naudojimui, išsaugojimui bei gausinimui parengimo programą. Šią programą vykdo, duomenis renka ir analizuota tik Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius. Planuojama, kad ateityje tokie duomenys ir patirtis bus labai naudingi kitoms šalims, kurios dar nerenka panašių duomenų, siekiant įvertinti Baltijos jūros priekrantės būklę dėl žuvų išteklių būklės. Tikimasi, kad mūsų specialistai galės teikti rekomendacijas dėl duomenų rinkimo metodikos tobulinimo bei išteklių būklės vertinimo.

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.