{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Biudžetinė įstaiga. Juridinio asmens kodas: 188752740,
Duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. 
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512  

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-07-31  „Jūros šventė 2017“ užsuko ir į Kopgalį
2017-07-31 „Jūros šventė 2017“ užsuko ir į Kopgalį

 

     Praėjusią savaitę Klaipėda šurmuliavo: šventinės dienos pažėrė gausybę įdomių ir išskirtinių renginių, uostas plazdėjo burėmis, gatvėmis bangavo minių minios miestiečių ir svečių. Spalvos, muzika, garsai – pynė gyvybe alsuojančią miesto dvasią.   

 

     Penktadienio popietę Žemės ūkio ministro B. Markausko sukviestas gausus būrys žurnalistų šventės šurmulį atplukdė ir į Smiltynę. Svečiai aplankė prieš metus Kopgalyje duris atvėrusią naująją Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją, susitiko su specialistais, mokslininkais, vadovais. Spaudos, radijo ir televizijos atstovams buvo išsamiai pristatyta laboratorijos veikla, ateities planai, vykdomi eksperimentai.

 

     Atgavus nepriklausomybę Lietuva nepaveldėjo jokios institucijos, atsakingos už žuvų išteklių tyrimus Baltijos jūroje. Taigi reikėjo iš naujo sukurti Lietuvos vandenų žuvų išteklius tyrinėjančią organizaciją, kuri teiktų kvalifikuotus patarimus valstybės įstaigoms, besirūpinančioms racionaliu ir tausojančiu žuvų išteklių naudojimu bei atstovautų Lietuvos žvejybos interesams tarptautiniu lygmeniu. Šių funkcijų pagal išgales ėmėsi buvusi Klaipėdos elektrožūklės metodų tyrimo valstybinė įmonė „Elmar“.

 

     Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 28 d. nutarimu Nr.786 ,,Dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (Slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“ buvo nuspręsta rekonstruoti Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM pastatą Kopgalyje įrengiant modernią jūrinę laboratoriją. Pasinaudojus ES paramos lėšomis, projektas buvo sėkmingai įvykdytas ir 2016 m. birželio mėn. visuomenei pristatyta šiuo metu vienintelė Rytų Baltijos šalyse moderni eksperimentinės žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija, kurioje įrengtos jūrinės akvakultūros ir eksperimentinės ekologijos laboratorijos. Jūrinė akvakultūros laboratorija vykdo eksperimentinį vertingų jūrinių žuvų dirbtinį naršinimą ir paauginimą, rengia metodikas, dalyvauja įžuvinimo programoje. Tuo tarpu eksperimentinėje žuvininkystės laboratorijoje vykdomi ekologiniai eksperimentai su jūrinių ir druskėtų vandenų organizmais, t. y. auginami potencialiai tinkami akvakultūrai bestuburiai organizmai, taip pat bestuburiai organizmai žuvų pašarinei bazei, bandoma nustatyti bestuburių organizmų ekofiziologinius parametrus, vykdomi biogeocheminiai eksperimentai.

 

     Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje sumontuota didelio tūrio mezokosmų sistema ir eksperimentinis srovės kanalas atveria naujas galimybes eksperimentinės ekologijos plėtrai Lietuvoje. Mezokosmai (‚mezo-‘ žymint vidutinį dydį, tarpinę padėtį ir ‚-cosm‘ – pasaulis) – tai lauko arba vidaus eksperimentinės sistemos, kuriose yra atliekami natūralios aplinkos stebėjimai kontroliuojamomis sąlygomis. Mezokosmuose atliekami įvairūs tyrimai, susiję su vandens telkinių eutrofikacijos procesais, planktono mitybinėmis grandinėmis, biogeocheminiais ciklais. Įrengta mezokosmų sistema sudaryta iš 12 vnt. didelio tūrio (4 m aukščio, 3 m3) integruotų modulių. Kiekvienas modulis turi autonominę šildymo / šaldymo sistemą, galinčią palaikyti skirtingą temperatūrą skirtingo gylio sluoksniuose, imituojant terminio vandens sluoksniavimosi reiškinius. Šie mezokosmų moduliai leidžia panaudoti ekotoksikologijos metodus tiriant įvairių cheminių medžiagų toksiškumą bei jo kitimą vandenyje.

 

     Eksperimentinės ekologijos laboratorijoje sukonstruotame srovės kanale tyrinėjamos nešmenų nusodinimo galimybės įvairių organizmų atsparumą vandens srovės poveikiui, o taip pat ir vandens gyvūnų, augalų bei dumblių ekologija. Visos eksperimentinės sistemos yra pritaikytos dirbti tiek gėlame, tiek druskingame Baltijos jūros vandenyje.

   

     Žuvininkystės tarnyba be šiuolaikiškos tyrimų infrastruktūros, turi ir mokslinių tyrimų laivą „Darius“. Šiuo specialiai įrengtu laivu atliekami verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo monitoringo tyrimai. Pagrindinis tyrimų tikslas – nustatyti žuvų išteklių rūšinę įvairovę, gausumo ir biomasės indeksus aktyvios antropogeninės veiklos įtakos rajonuose (Būtingės naftos terminalas, grunto sąvartynas, rajonas netoli naftos gavybos platformos D-6 Kaliningrado srityje).

 

     Lietuva yra Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir ES narė, todėl yra įpareigota rinkti ir teikti su žuvų išteklių panaudojimu Baltijos jūroje ir Atlanto bei Ramiajame vandenynuose susijusius duomenis. Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius, pasinaudodamas naujausia tyrimų infrastruktūra, sėkmingai vykdo šias programas:

 

  1. Baltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos (LIEZ) ir teritorinių vandenų verslinių žuvų išteklių būklės ir jų kaitos tyrimai. Lietuvos žvejybos kvotų pagrindimas, žuvų išteklių apsaugos ir racionalaus panaudojimo rekomendacijų paruošimas (vykdoma nuo 1993 m.).
  2. Valstybinė aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programa, t. y. verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo monitoringas (vykdoma nuo 2005 m.).
  3. Lietuvos nacionalinė žuvininkystė duomenų 2017–2019 m. rinkimo programa (vykdoma nuo 2005 metų).

 

     Visų šių programų tikslus sudaro:

 

  1. nepageidaujamos ir išmetamos žuvų priegaudos verslinės žvejybos Baltijos jūroje metu rinkimas bei analizė;
  2. mėgėjų žvejybos metu sugaunamų žuvų kiekio ir biologinių parametrų rinkimas ir analizė;
  3. verslinės žvejybos metu sugaunamų bei išmetamų žuvų biologinių parametrų (žuvų ilgis, svoris, lytis, branda, amžius) rinkimas ir analizė;
  4. mokslinių tyrimų reisai Baltijos jūroje moksliniu laivu „Darius“, kurių metu renkami aplinkos ir žuvų kiekybiniai bei kokybiniai duomenys;
  5. metodikos, techninių užduočių rengimas, stebėtojų bei žuvų technologų instruktažas žuvų bei vėžiagyvių, sugaunamų tolimosios žvejybos (Atlanto ir Ramusis vandenynai) metu, biologinių duomenų rinkimo klausimais;
  6. ataskaitų ir duomenų apie žvejybos ir žuvų biologines charakteristikas parengimas bei pateikimas Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai (ICES) bei Europos Komisijos mokslo, technikos ir ekonomikos mokslo komitetui (STECF).

 

     Svarbu. Žuvininkystės tarnybos surinkti ir susisteminti duomenys teikiami Europos Komisijai ir Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai (ICES). Pateiktų biologinių duomenų pagrindu yra nustatomos ir skirstomos žvejybos kvotos šalims ne tik Baltijos regione, bet ir Tolimosios žvejybos regionuose (Atlanto ir Ramiajame vandenynuose).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.