{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2016-12-29  Prastos oro sąlygos nesutrukdė moksliniams tyrimams jūroje
2016-12-29 Prastos oro sąlygos nesutrukdė moksliniams tyrimams jūroje

Gruodžio mėn. 15-16 d. esant gana sudėtingoms hidrometeorologinėmis sąlygoms (gruodžio mėn. 16 d. vakarinių krypčių vėjo gūsiai jūroje siekė iki 14 m/s, bangų aukštis - 1,5-2 m) Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus specialistai dalyvavo mokslinių tyrimų reise laivu „Darius“. Šio reiso metu skyrius vykdė ketvirtojo metų ketvirčio Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos 16.3 užduotį „atlikti verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo monitoringą“. 

 

Tralo paruošimas mokslinių tyrimų laive „Darius“


Pagrindinis šių tyrimų tikslas - nustatyti žuvų išteklių rūšinę įvairovę, gausumo ir biomasės indeksus aktyvios antropogeninės veiklos įtakos rajonuose (Būtingės naftos terminalas, grunto sąvartynas, rajonas netoli naftos gavybos platformos D-6 Kaliningrado srityje). Monitoringo metu buvo naudojamas specialiai tyrimams sukonstruotas dugninis tralas TV3-520 su įsiūtu 10 mm akytumo maišu. Tralavimas atliekamas laivui plaukiant 3 mazgų greičiu. Standartinė tralavimo trukmė yra 30 minučių, kurio pradžia skaičiuojama nuo tralo vertikalaus atsidarymo jam esant vandenyje iki tralo pakėlimo atgal pradžios. Viso buvo atlikti 4 tralavimai ir specialiu CTD zondu registruojami vandens hidrocheminiai parametrai (vandens temperatūra, druskingumas ir ištirpusio deguonies kiekis skirtinguose gylio horizontuose).

Reiso metu, skirtinguose monitoringo taškuose, tralu buvo sugauta 16 žuvų rūšių, tarp kurių daugiausiai strimelių, upinių plekšnių ir menkių. Nedideliais kiekiais arba pavieniui buvo sugauta ir stintų, builių, jūrinių plekšnių, otų, bretlingių, smėlinių grundalų, juodažiočių grundalų, keletas perpelių, gyvavedžių vėgėlių, starkių, pūgžlių. Tarp įdomesnių žuvų verta paminėti ančiuvius, kurie retsykiais atklysta į mūsų vandenis su srovėmis iš Atlanto vandenyno, bei ciegorių (dar vadinamas „jūros rupūže“), gyvenantį Baltijos jūroje, tačiau gana retai sugaunamą rūšį.

Įdomesni ir gyvybingi egzemplioriai buvo atiduoti Klaipėdos jūrų muziejaus ekspozicijai.

Iš viso surinkta 12 mėginių, o tyrimams panaudota 1 768 vnt. įvairių žuvų, atliktas vizualinis verslinių rūšių (menkių ir plekšnių) ligų vertinimas pagal išorinius ligų požymius. Dalis žuvies mėginių tyrimų buvo atlikta laive esančioje laboratorijoje (žuvis pasverta, išmatuota, surūšiuota pagal ilgio grupes, išimti otolitai). 

Pagal nustatytą metodiką tolimesni žuvų tyrimai atliekami Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus laboratorijoje. Galutiniai biologinių parametrų (gausumas, biomasė, rūšinė įvairovė, ilgio, svorio, amžiaus, lyties ir brandos stadijos) analizės rezultatai bus paskelbti metinėje ataskaitoje.

 

Žuvies mėginių rūšiavimas


Žuvų ilgių duomenų pildymas 


Upinės plekšnės


Menkės analizė: skrandžio turinys – juodažiotis grundalas


Menkė vadinama „delfinu“ dėl snukio deformacijos


 

Ančiuvis


Perpelė


Išimti menkių otolitai


Ciegorius


Labai dažnai į tralą patenka daugybė šiukšlių, todėl ir šį kartą jų neišvengta. Grunto sąvartyno rajone į tralą pakliuvo nemažai medžio liekanų, kurios greičiausiai buvo išpiltos kartu su gruntu iš gilinamos Klaipėdos uosto teritorijos, o taip pat sena radijo technika, avalynė ir kt. 

 


 



 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.