{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2016-10-26  Neris tampa Lietuvos lašišautojų Meka
2016-10-26 Neris tampa Lietuvos lašišautojų Meka

 

     Šių metų spalio 8–15 dienomis pagal Lietuvos Nacionalinę žuvų duomenų rinkimo programą buvo vykdoma konsultacinė meškeriotojų apklausa apie žuvų laimikį. Apklausos tikslas – surinkti informaciją apie atlantinių lašišų bei šlakių žvejybos laimikį mėgėjų žūklės metu Lietuvos upėse, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje (teritoriniai vandenys, priekrantė ir Lietuvos ekonominė zona). Vykdyto lauko tyrimo metu buvo išplatinta 40 anketų, kurias užpildė  meškeriotojai, dar 51 žvejys buvo apklaustas žodžiu. Tyrimo metu gauti duomenys bus panaudoti priimant sprendimus dėl atlantinių lašišų ir šlakių mėgėjų žvejybos valdymo planų Lietuvos vidaus vandenyse, 26-ajame ICES pakvadratyje Baltijos jūroje (Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse).

     Kadangi apklausa žodžiu vyko žvejybos sezono (pagal licencijas neršti traukiančias lašišas galima gaudyti licenciniuose ruožuose nuo rugsėjo 15 iki spalio 15 dienos) pabaigoje, todėl žvejų, bandančių suvilioti šias karališkas žuvis prie pagrindinių upių, tikrai netrūko. Numinti takai link upių, žmonių gausa pakrantėse saulėtą paskutinę lašišų gaudymo sezono dieną priminė lašišiautojų Meką ar atlaidų šventę. Kalbinti žvejai gerai išmanė lašišos biologiją: dauguma jų žvejojo Neries ir Šventosios upėse, kur tuo laiku jau buvo atmigravusi lašiša, nes iki neršto buvo likę ne tiek ir daug laiko. Paprastai nerštas vyksta vandens temperatūrai nukritus iki 5–7 laipsnių akmenuotose upių rėvose pirmą lapkričio mėnesio dekadą, bet, jei vandens temperatūra yra aukštesnė arba nėra pakankamai vandens, kad žuvis galėtų pasiekti nerštavietes, nerštas gali prasidėti ir vėliau. Pirminiai apklausų rezultatai rodo, kad žuvų pagauta ne tiek ir daug, bet džiugina tai, kad didžioji dalis apklaustųjų pagautas žuvis paleidžia atgal, o dalis jų siūlo iš viso negaudyti neršti migruojančių žuvų. Džiugu, kad kalbinti žvejai žino, jog lašišos išteklių stabilumą palaiko Žuvininkystės tarnybos vykdomi lašišų ir šlakių žuvivaisos darbai.

     Lietuvoje licencinė lašišų ir šlakių mėgėjų žvejyba atsirado tik nuo 2006 metų, nors meškeriojama buvo ir anksčiau. Dabartiniu metu, įgyvendinus lašišų išteklių atkūrimo programą, pagal Limituotos mėgėjų žvejybos taisykles lašišos yra meškeriojamos nuo sausio 1 iki spalio 1 dienos visose upėse, į kurias jos atplaukia neršti, o atskiruose ruožuose – ir iki spalio 15 dienos įsigijus meškeriotojo kortelę lašišai sugauti. Pagrindinės lašišautojų upės yra Nemunas, Neris, Šventoji Žeimena bei Pajūrio Šventoji. Dubysa ir Minija kol kas daugiau žinomos kaip šlakių upės. Tiek lašišos, tiek šlakiai upėse dažniausiai gaudomi spiningu, masalui naudojant vartykles, sukriukes ar blizges su liežuvėliu (voblerius). 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.