Lietuviškai English
{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-02-23  Baltijos lašišos vėl dėmesio centre
2017-02-23 Baltijos lašišos vėl dėmesio centre

 

   Danijos Karalystės sostinėje Kopenhagoje šių metų sausio 30–vasario 3 dienomis vyko Tarptautinės jūrų išteklių naudojimo tarybos (ICES) darbo grupės seminaras dėl Baltijos jūros lašišų išteklių būklės kriterijų nustatymo (WKBaltSalmon 2017). Jame dalyvavo ekspertai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos bei kviestiniai ekspertai Carrie Holt (Kanada) ir Chris Legault (JAV). Lietuvai atstovavo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Kontautas.

   Seminaro vadovas Tapani Pakarinen iš Suomijos Gamtos Išteklių instituto pažymėjo, kad šiuo metu lašišų ištekliams modeliuoti yra sukurti 3 matematiniai modeliai – šiuo metu  bandoma atrasti vieną, kuris galėtų tikti lašišų žvejybos kvotoms Baltijos jūroje nustatyti. Dabar taikomas modelis yra tinkamas tik 4 šiaurinių upių lašišų populiacijų ištekliams, tačiau reikėtų pritaikyti bent 14–18 upių. Modelius apžvelgusi švedų ekspertė pastebėjo, kad visų jų pagrindas yra Beverton-Holt modelis, kuris buvo bandytas taikyti ir dviejose Pietų Baltijos regiono upėse (Eman (Emån) ir Morrum (Mörrumsån), o vėliau ir Pietų Baltijoje, kur dalį lašišų išteklių sudaro ir Lietuvos upių lašišų populiacijos ištekliai. Tačiau iškilo problemų, atsirado naujų faktorių, kurie anksčiau neturėjo tokios svarbos, pvz. Pietų Baltijos lašišų populiacijos mirtingumo koeficientas yra mažesnis negu šiaurinės populiacijos dėl priekrantės žvejybos ir ruonių veiklos.

   Daug diskusijų sukėlė svarstymas, ar galima taikyti vienos upės populiacijos („single river model“) modelį, kuris leistų vertinti ir prognozuoti Baltijos lašišų išteklių būklę pagal atskirų upių lašišų populiacijų išteklius. Lietuvos atstovas pasiūlė atsižvelgti ir į neršto efektyvumą bei natūralų mirtingumą (natural mortality), kuris priklauso nuo hidrologinių sąlygų upėje. Pastaba buvo priimta. Modeliavimo rezultatai parodė, kaip sunku paaiškinti kai kuriuos duomenų svyravimus, manoma, kad vyksta ir iki šiol nežinomi nuo jauniklių tankio priklausantys procesai.

   Seminaro metu Suomijos ir Švedijos specialistai informavo apie pradėtus lašišų  genetinius tyrimus, kurie padėtų atskirti atskirų lašišų populiacijų žuvis ir, galbūt, ateityje taikyti kiekvienai bandai savus išteklių naudojimo sprendinius. Atso Romakkaniemi (Suomija) pristatė modelį, kurio pagrindinis rodiklis – lašišų jauniklių tankis upėje – nustatomas vykdant jauniklių apskaitą elektrožūklės metodu. Turimi tyrimų duomenys apima 20 metų laikotarpį, skaičiavimo principas – 0+ jauniklių skaičius / rituolių kiekis po 3 metų. Duomenys apie lašišų populiacijas Torniojoki (Torne) upėje parodė, kad modelio rezultatai gan neblogai atitinka skaičiavimų rezultatus iš lauko duomenų (R2 =0.8472).

   Diskusijoje apie pristatytą modelį buvo prieita prie išvados, kad trūksta geros diagnostikos įrangos modeliams palyginti. Taip pat buvo pastebėta, kad yra daugybė naujų veiksnių, darančių įtaką modeliavimo rezultatams bei apsunkinančių išteklių būklės prognozę. Pavyzdžiui, nenumatytai keičiasi lašišų išteklių naudojimas: Pietinėje Botnijos jūros (įlankos) dalyje lašišų ir šlakų verslinė žvejyba nebevykdoma dėl lašišas žalojančių ruonių siautėjimo, Švedijoje konstatuoti nauji, iki šiol nefiksuoti, į upes atplaukiančių reproduktorių susirgimai, mažinantys reprodukcines populiacijos galimybes (Lenkijoje pirmame šio amžiaus dešimtmetyje pastebėti šia liga sergantys šlakių reproduktoriai (Adam Leik nuotrauka). Visko gali būti, kad 2017 m. sausį prie Neries upės rastos negyvos lašišos krito būtent dėl šios priežasties, o ne dėl avarijos metu į Neries upę patekusių nuotėkų (sprendžiant iš socialiniuose tinkluose publikuotų nuotraukų – žuvų pažeidos panašios). Ši epizootija nėra nauja, ji jau buvo fiksuota Škotijoje XIX amžiuje, vėliau ir įvairiose vietose kitose Šiaurės jūros regiono šalyse. Taigi gamta pateikia vis naujų siurprizų, kurių priežastys dar nenustatytos. 

 

 

 

 
Atgal     

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.