Pradinis Svetainės medis Susisiekite Facebook Versija neįgaliesiems Ikona Prisijungti
Vytis

Žuvininkystės tarnyba

Prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos

Logotipas
2018-05-14  Žuvininkystės tarnyba tęsia Europinių ungurių įveisimo darbus Lietuvos regiuonuose
2018-05-14 Žuvininkystės tarnyba tęsia Europinių ungurių įveisimo darbus Lietuvos regiuonuose

 

Žuvininkystės tarnyba tęsia Europinių ungurių įveisimo darbus skirtinguose Lietuvos regionuose. Paaugintais europiniais unguriais jau praturtinti Šilutės, Kaišiadorių, Anykščių rajonų vandens telkiniai. Artimiausiu metu unguriukų sulauks Utenos, Švenčionių, Trakų ir kitų rajonų vandens telkiniai.

Unguriai paauginami Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro padalinyje Laukystoje, Mančiūnų kaime, Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis įrengtose moderniose uždaro tipo vandens apytakos sistemose, pritaikytose unguriams perlaikyti, karantinuoti bei auginti.

Šilutės rajone gegužės mėnesį unguriukais buvo įveistos Krokų lankoje. Tai telkinys, kuriame unguriams gyventi ir augti yra puikios sąlygos. Pagal Europos Komisijos dar 2009 metais patvirtintą Lietuvos ungurių valdymo planą tiesioginis Kuršių marių žuvinimas nėra prioritetinė priemonė, tačiau Krokų lankoje paaugę unguriai pasklis plačiau ir natūraliai pasieks Kuršių marias. Čia šiais metais išleista 79 tūkstančiai vienetų paaugintų ungurių jauniklių.

Žuvininkystės tarnyba dalį ungurių išleidžia į upes, kaip kad daro ir kitos Europos Sąjungos šalys. Tam, kad išleisti unguriukai liktų gyventi ir augti upėse, o dalis jų savarankiškai rastų tinkamus jiems gyventi vandens telkinius. Šiais metais paauginti unguriai išleidžiami į Neries ir Nevėžio upes.

Statistiniai verslinės žvejybos duomenys rodo, kad Kuršių mariose suaugusių ungurių versliniai laimikiai kasmet mažėja. Pagrindinė priežastis – sumenkę ungurių ištekliai visame jų gyvenimo areale. Mažiau stiklinės stadijos ungurių atmigruoja prie kontinentino šelfo Ispanijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės krantų. O į šios žuvų rūšies tolimiausius apgyvendintus pakraščius, tokius kaip Baltijos jūra, dėl įvairių veiksnių natūraliai atmigruoja labai maži unguriukų kiekiai. Visose ES šalyse, kurios yra pasirengusios ir įgyvendina ungurių išteklių valdymo planus, ši problema bandoma spręsti atsivežant ungurius iš šalių, į kurių vandenis jie vis dar atmigruoja. Lietuvoje unguriukai dirbtinai įveisiami į vandens telkinius, kurie nėra veikiami hidroelektrinių, kad šie suaugę galėtų natūraliai migruoti į nerštavietes.

Žuvininkystės tarnyba įgyvendina ungurių valdymo planą nuo 2011 metų. 2018 m. įsigytas rekordiškai didelis stiklinės stadijos ungurių kiekis leis sėkmingai siekti Lietuvos ungurių valdymo plano tikslų įgyvendinimo.

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti