Pradinis Svetainės medis Susisiekite Facebook Versija neįgaliesiems Ikona Prisijungti
Vytis

Žuvininkystės tarnyba

Prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos

Logotipas
2018-09-18  Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje darbai
2018-09-18 Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje darbai

 

Aštriašnipis eršketas (Acipenser Oxyrinchus Mitchill L.) šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių erškėtinių žuvų rūšių. Iki XIX a. pabaigos šis eršketas sudarė svarbią žuvų bendrijos dalį visose Baltijos jūrą supančiose šalyse. Lietuvoje jis buvo sutinkamas Nemune ir jo didžiuosiuose intakuose: Neryje, Merkyje, Šventojoje, o taip pat Baltijos jūros priekrantės vandenyse. Didėjantis užterštumas, upių tvenkimas ir melioravimas nuskurdino buveines, o drastiška šių žuvų žvejyba XX a. viduryje sąlygojo šios žuvų rūšies išnykimą. Paskutinis Atlantinis eršketas Baltijos jūroje pagautas1996 m. prie Saremo salos, Lietuvos vandenyse –1975 m., ties Palanga.

Lietuvos garsus mokslininkas profesorius Tadas Ivanauskas1956 m. nurodo, kad tarpukario Lietuvos vandenyse eršketas nebuvo jau ir toks retas, tik sugaunamas ne kasmet: 1927–1932 m. eršketų buvo pagaunama nuo 50 iki300 kg, 1933–1935 m. nėra duomenų apie sugavimus,1936 m. pagauta120 kg. Po antro pasaulinio karo Lietuvos vandenyse eršketų sužvejota keturis kartus:1955 m.,1960 m.,1962 m., ir1975 m. ir remiantis statistikos duomenimis šios žuvys buvo tokių dydžių:254 cmir122 kg,210 cmir82 kg,18 kg(ilgis nežinomas),100 cm(svoris nežinomas).

Pastarojo dešimtmečio moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad Baltijos jūroje Atlantinį eršketą - sturį (Acipenser sturio L.) prieš 800–1200 metų išstūmė aštriašnipis eršketas (Acipenser Oxyrinchus Mitchill L.). Šis faktas atvėrė naujas eršketų išteklių atkūrimo Baltijos jūroje galimybes. Aštriašnipis eršketas yra gana plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje, jo populiacijos upėse yra pakankamai gausios, kad būtų galima gauti medžiagą reintrodukcijos darbams.

Atsižvelgiant į2007 m. Helsinkio komisijos (HELKOM) rekomendacijas, Lenkijos ir Vokietijos mokslininkų patirtį ir genetinių tyrimų duomenis, Žuvininkystės tarnyba kartu su Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutu iniciavo aštriašnipio eršketo reintrodukcijos galimybę istoriniuose Lietuvos vandens telkiniuose - Neries ir Šventosios upėse, ten kur kadaise šios žuvys natūraliai neršė. Aplinkos ministerijos Raudonosios knygos komisija apsvarsčiusi klausimą dėl aštriašnipio eršketo statuso, pasiūlė Aplinkos ministerijai įtraukti aštriašnipį eršketą į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo „0“ kategoriją bei pritarė šios žuvų rūšies reintrodukcijos darbams konkrečiuose moksliškai pagrįstuose Lietuvos vandenyse - Neries ir Šventosios upėse, t.y. žuvies rūšį, kuri Lietuvoje jau buvo išnykusi, pakartotinai įvežti ir išplatinti, turint tikslą ją vėl įkurdinti gamtoje.

2010 metais pagal Žuvininkystės tarnybos užsakymą Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas paruošė pirminę aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo programą ir veiksmų planą, kuriam pritarė Aplinkos ministerija. Remiantis šia pirmine programa, Žuvininkystės tarnyba paruošė aštriašnipio eršketo išteklių atkūrimo programos ir veiksmų plano iki 2020 metų projektą, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų bendru2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 3D-330/D1-401 (Žin., 2012-08-12, Nr. 55-2741).

Pradėjus šių žuvų išteklių atkūrimo galimybių tyrimus ir perspektyvas mokslininkai ne tik Lietuvos, bet ir visose Baltijos jūrą supančiose šalyse susidūrė su ta pačia problema: iš kur gauti reproduktorių ir suformuoti motininę bandą šios rūšies dirbtiniam veisimui. Kadangi laisvėje gyvenančių individų gausumas buvo labai mažas, o sugauti individai pavieniai ir labiau atsitiktiniai, buvo pradėti genetiniai šių žuvų tyrimai. Pirmieji genetiniai tyrimai vykdyti iš muziejuose esančių iškamšų išskiriant DNR.

Netikėti DNR tyrimų rezultatai parodė, kad visi iki vieno tirti eksponatai, nors ir aprašyti kaip Atlantinio sturio individai buvo indentifikuoti klaidingai, o muziejuose esančios žuvų iškamšos iš tiesų buvo Aštriašnipiai eršketai. Ne išimtis ir Lietuvoje neseniai atlikti tyrimai. 2014 metais T. Ivanausko zoologijos muziejuje saugomų eršketų iškamšų identifikavimo darbus atlikę Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos genetikai taip pat patvirtino šiuos rezultatus.

 

 

Žuvininkystės tarnybos dėka 2011-ųjų metų liepos 7 dieną į Šventosios upę ties Ukmerge ir Neries upę žemiau Vilniaus buvo išleisti pirmieji 30 aštriašnipių eršketų. 100-200 gramų svėrusias žuvytes, iš Kanados parsigabenę, ikrus išaugino Lenkijos Olštyno universiteto žuvininkai, kurie sėkmingais savo veiklos rezultatais pasidalino ir su kaimynine Lietuva. Tais pačiais metais į mūsų upes iš Lenkijos žuvų veislynų atkeliavo dar beveik 5 tūkst. šių žuvų jauniklių.

Siekiant atstatyti per pastarąjį šimtmetį visiškai išnykusią aštriašnipių eršketų populiaciją Baltijos jūroje, būtinas valstybių, esančių šalia Baltijos jūros, bendradarbiavimas ir kiekvienos jų indėlis siekiant šio tikslo. Kadangi aštriašnipiai eršketai yra priskirti prie saugomų žuvų rūšių ir vadovaujantis Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijomis bei ES Baltijos jūros regiono strategijos tikslais, kelios ES valstybės narės (bendradarbiaudamos ir su Kaliningrado sritimi) ėmėsi iniciatyvos bendromis pastangomis atkurti Baltijos jūros aštriašnipius eršketus, kurie buvo išnykę.

Žuvininkystės tarnyba kartu su NACEE nariu - Lenkijos Stanislavo Sakovičiaus vardo vidaus vandenų žuvininkystės institutu bei su Vokietijos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Danijos valstybių atstovais glaudžiai bendradarbiauja aštriašnipių eršketų Acipenser oxyrinchus išteklių atkūrimo Baltijos jūroje ir į Baltijos jūrą įtekančiose upėse klausimais. Šiuo metu Žuvininkystės tarnyba vykdo aštriašnipių eršketų reintrodukcijos programą, pagal kurią į natūralius Lietuvos vandenis kasmet išleidžiama vidutiniškai apie 15 tūkst. vienetų aštriašnipių eršketų į upes, kurios istoriškai buvo tinkamos šių žuvų migracijai ir nerštui. Taip pat Žuvininkystės tarnyba kartu su Ekologijos instituto Gamtos tyrimų centru vykdo šių karališkų žuvų migracijos Lietuvoje tyrimus.

Per pastaruosius 8 metus Žuvininkystės tarnybos Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuras į Nemuno baseino Neries ir Šventosios upes išleido virš 100 tūkstančių eršketukų pagal ,,Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos veiksmų planą“.

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos  gavo Vokietijos Leibnico gėlų vandenų ekologijos ir vidaus vandenų žuvininkystės instituto Žuvų biologijos ir ekologijos bei ekofiziologijos ir akvakultūros departamento kvietimą kaip partneriams dalyvauti vykdant projektą „Aštriašnipių eršketų veiksmų planas“. Bendro projekto tikslas – atkurti aštriašnipių eršketų išteklius ir ištirti jų išgyvenimo bei prisitaikymo gamtoje sąlygas. Projekto pateikimas numatomas 2018-2019 metais.

Tolimesni veiksmai – toliau tęsti eršketų veisimo ir įžuvinimo darbus; pakartotinai atlikti aštriašnipių eršketų dvivasarių (1+) migracijos tyrimus naudojant akustinę telemetrinę įrangą upėse, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje; taipogi ištirti aštriašnipių eršketų šiųmetukų (0+) migraciją upėse; parengti rekomendacijas šių žuvų apsaugai; vykdyti veislinės motininės bandos formavimo darbus; dalyvauti tarptautiniuose pasitarimuose, konferencijose; sekti naujas technologijas, sprendimus koreguojant bendrus Baltijos jūros šalių veiksmus, siekiant atkurti aštriašnipių eršketų išteklius Baltijos jūroje ir Lietuvos upėse; organizuoti visuomeninę informavimo veiklą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti