Pradinis Svetainės medis Susisiekite Facebook Versija neįgaliesiems Ikona Prisijungti
Vytis

Žuvininkystės tarnyba

Prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos

Logotipas
2019-04-10  Baltijos jūros žuvininkystės forumo (BALTFISH) simpoziumas Geteborge, Švedijoje. „Ruonių ir žuvų/žuvininkystės sąveika Baltijos jūroje“
2019-04-10 Baltijos jūros žuvininkystės forumo (BALTFISH) simpoziumas Geteborge, Švedijoje. „Ruonių ir žuvų/žuvininkystės sąveika Baltijos jūroje“

 

   2019 m. kovo 19–20 d. Geteborge, Švedijoje, BALTFISH organizuotame simpoziume „Ruonių ir žuvų/žuvininkystės sąveika Baltijos jūroje“ dalyvavo ir pranešimus pristatė įvairių vyriausybinių, nevyriausybinių, tarptautinių organizacijų bei mokslo įstaigų atstovai iš Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Lietuvos (atstovai iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos jūrų muziejaus, Gamtos tyrimų centro), Lenkijos, Latvijos, Baltijos jūros patariamosios tarybos (toliau – BSAC), Pasaulio gamtos fondo (WWF), taip pat LIFE programos Baltijos ir Šiaurės jūros koordinatorius ir atstovas iš Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM).

1 pav. Simpoziumo akimirka.

 

   Simpoziumo metu buvo pristatyti naujausi duomenys ir mokslinių tyrimų rezultatai apie tiesioginę ir netiesioginę ruonių įtaką Baltijos jūros žuvų išteklių, ypač menkių, būklei, kuri netrukus gali pasiekti kritinį lygį. Simpoziumo mokslininkų nuomone, tai labai aktuali visoms Baltijos jūros šalims didelį susirūpinimą kelianti problema, nes menkių ištekliai drastiškai mažėja, o žuvų kokybės parametrai kasmet prastėja, ir viena iš priežasčių yra menkių kepenis žalojantys parazitai (lot. Contracaecum osculatum, Anisakis simplex, Pseudoterranova sp), kurių vystymosi ciklas susijęs su ruoniais. Daugelio mokslininkų teigimu, verslinę menkių žvejybą reikėtų uždrausti bent 4–5 mėnesiams, nes menkių ištekliams jau dabar yra padaryta reikšminga žala. Taip pat pastebėta, kad prastai menkių išteklių būklei įtakos turi ir Baltijos jūros vandens užterštumas, kurį lemia antropogeninis poveikis.

      

           2 pav. Simpoziumo darbo grupė.               3 pav. Žuvų iškrovimo dinamika.

   Simpoziumo metu pristatyta informacija apie dabartinę Baltijos jūros pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus), žieduotųjų ruonių (Phoca hispida botnica) ir Rytų Atlanto paprastųjų ruonių (Phoca vitulina vitulina) populiaciją, jos kitimo tendencijas ir poveikį Baltijos jūros žuvų populiacijoms, o ypač menkių išteklių būklei; įtaką žuvininkystei ir ekonomikai, socialinį-ekonominį poveikį žvejų bendruomenėms; ruonių–menkių parazitus, pažeidžiančius menkių kepenis, ir šių parazitų vystymosi ciklą; žvejų patiriamus nuostolius dėl menkių populiacijos mažėjimo ir siūlymą laikinai stabdyti menkių žvejybą; kompensacijų dėl ruonių padarytos žalos žvejams vertinimą ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF) siūlomas galimybes; Lietuvoje naudojamą kompensavimo už ruonių padarytą žalą schemą ir paramos galimybes žvejams, naudojantiems ruonius atbaidančią įrangą; naudojamus naujausius ruonių atbaidymo įrankius; modernius žvejybos įrankius, jų pritaikymo praktiką skirtingose šalyse.

   Švedijos universiteto atstovai pranešime teigė, kad pietinėje Baltijos jūros dalyje pagal 2017 m. švedų žvejų žvejybos žurnalų duomenis ruonių sužalotų menkių kiekis buvo didesnis už krantinėse iškrautų prekinių menkių kiekį. Švedijos atstovai pabrėžė, kad ruonių populiacija auga visuose Baltijos jūros regionuose ir tai daro tiesioginę įtaką menkių ištekliams.

   Lenkijos atstovų pristatyti tyrimai rodo, kad menkių ištekliai mažėja ne tik dėl tiesioginės ruonių įtakos, bet ir dėl ruonių pernešamų menkių kepenų parazitų (lot. Contracaecum osculatum, Anisakis simplex, Pseudoterranova sp.), kurie veikia menkės įmitimą, prieaugį, imuninę sistemą ir reprodukciją. Menkių kepenų parazitų pradiniai šeimininkai yra ruoniai, kurie per mitybos grandinę, t. y. per menkių mitybos bazę, kaip per tarpininką, perduoda šiuos parazitus menkėms, o jie ilgainiui paveikia menkių kepenis, todėl žuvis sustoja maitintis ir augti, sulysta, praranda kokybinius parametrus.

   Danijos atstovų pranešime nurodoma, kad Baltijos jūros regionuose, kuriuose vandens druskingumas yra didesnis, menkės yra atsparesnės kepenų parazitams. Ekosisteminiu požiūriu mitybos grandinė yra labai sudėtinga ir ruoniai, kaip aukščiausioji mitybos grandinės grandis, gali būti tik vienas iš faktorių, dėl kurio menkių populiacija mažėja. Visgi Danijos mokslininkų atlikti ruonių mitybos tyrimų rezultatai (DNR tyrimai ir surinkti menkių otolitų duomenys) rodo, kad tiesioginė įtaka yra. Mokslininkų vertinimu, vienas ruonis per dieną suėda ~3,8 kg vien tik menkių, o per metus tai sudaro ~1370 kg. Menkės sudaro 83 % viso ruonių mitybos raciono.

            

 4 pav. Menkių kepenų parazitų vystymosi ciklas.  5 pav. Ruonių mitybos racionas (menkės sudaro 83 %).

    Danijos mokslininkų monitoringo duomenys rodo, kad oficialiai šiuo metu Baltijos jūroje gyvena apie 30 000 ruonių, t. y. panašus skaičius kaip ir 1930–1940 m., bet tai yra gerokai mažesnė populiacija negu 1910–1920 m., kuomet ruonių skaičius buvo apie 100 000, nors 1970–1980 m. ruoniai buvo pripažinti nykstančia rūšimi. Taigi populiacijos dydį lemia daugelis priežasčių. Nustatyta, kad rytinės menkės populiacijoje infekcijos, kurią sukelia kepenų parazitai, paplitimas yra didesnis, kaip ir kepenų parazitų skaičiaus intensyvumas, palyginti su vakarinės menkės populiacija. Vakarinės menkės populiacijos būklė yra geresnė, nes tai gali būti susiję su mažesniu pilkųjų ruonių skaičiumi ties Danijos šiaurės vakarine dalimi, didesniu vandens druskingumu ir įvairesniu mitybos tinklu. Tyrimai rodo, kad menkės su didesniu kepenų parazitų skaičiumi yra prastos išvaizdos, prastai įmitusios (praranda apetitą dėl infekcijos), žuvyje ir kepenyse yra mažesnis baltymų ir riebalų kiekis.

   Baltijos jūros patariamosios tarybos (BSAC) atstovas savo pranešime pritarė mokslininkams, kad ruonių pernešami parazitai (Contracaecum osculatum) daro poveikį Baltijos jūros menkių augimui, mirtingumui ir turi įtakos kitoms žuvų rūšims, ypač žuvies kokybiniams parametrams.

6 pav. Menkių kepenų parazitų poveikis menkių sveikatai.

   Latvijos mokslininkų pranešime teigiama, kad naujausiais duomenimis Latvijos žvejai vidutiniškai stebi apie 3000 vnt. ruonių Latvijos priekrantėje, o patirta žala dėl sugadintų tinklų siekia: 2017 m. Rygos įlankoje – 146 850 Eur, atviroje jūroje – 69 203 Eur. Iš viso 216 053 Eur. 2018 m. Rygos įlankoje – 83 123 Eur, atviroje jūroje – 40 175 Eur. Iš viso 128 248 Eur. Latvijos žvejai patiria reikšmingą nuostolį dėl ruonių sugadintų tinklų ir manoma, kad šiuo metu nėra universalaus techninio sprendimo, kuris leistų apsaugoti tinklus nuo ruonių. Vienintelis sprendimas – modernizuoti turimus tinklus, kad būtų išvengta tolimesnės žalos.

   Lietuvos priekrantės žvejų duomenimis, pastebėtų ruonių skaičius 2018 m. – 1560 vnt. Ruonių pažeistos žuvies kiekis 2018 m. – 36 768 kg, patirta žala – 127 305 Eur.

   Vokietijos atstovai pranešime teigė, kad kompensacijos žvejams yra efektyvus būdas ruonių padarytai žalai atlyginti, tačiau tai yra trumpalaikis sprendimo būdas. Estijos atstovai nurodė, kad diegiant ruonius atbaidančią įrangą 80 % išlaidų būtų galima kompensuoti per EJRŽF.

   Danijos, Švedijos ir Vokietijos atstovai pristatė naujos kartos tinklus, narvus, gaudykles. Nauji techniniai sprendimai galimi tik tam tikromis sąlygomis ir nors yra brangūs (8000–16000 Eur), tačiau pakankamai efektyvūs. Švedijos atstovai pranešime teigė, kad žvejojama turi būti tausojant išteklius, nes jeigu nebus žuvies, nebus tikslo naudoti pažangius žūklės įrankius.

     

7 ir 8 pav. Modernizuoti žvejybos įrankiai.

    Suomijos ir Latvijos atstovai pristatė akustinius povandeninius įrenginius, kurie po vandeniu skleidžia atitinkamo dažnio triukšmą ir taip atbaido ruonius. Įrenginiai yra efektyvūs, tačiau labai brangūs, todėl tik nedaugelis žvejų sutinka investuoti į brangią įrangą. Suomių atstovų bandymais nustatyta, kad naudojant ruonius atbaidančius akustinius povandeninius įrenginius strimelės sugaunama (arba neprarandama) 2,7 kartų daugiau negu jų nenaudojant. Suomijos atstovas pranešime analizavo žvejybos verslo tendencijas ir nuogąstavo, kad dėl nepelningo priekrantės žvejybos verslo žvejojančių įmonių skaičius kasmet mažėja (1985 – ~ 1850, 2000 m. – ~1000, 2017 m. – ~ 400).

9 pav. Povandeniniai akustiniai ruonius atbaidantys įrenginiai.

   Mišriose darbo grupėse, sudarytose iš skirtingų šalių atstovų, buvo diskutuota apie ruonių daromą socialinį-ekonominį poveikį žvejams ir žvejų bendruomenėms, apie tai, kokių priemonių reikia imtis siekiant pagerinti esamą situaciją bei kas turėtų būti atsakingas už sprendimus ir priemonių planavimą bei vykdymą. Diskusijų metu buvo svarstoma, kad ne tik vyriausybinės organizacijos ar tarptautiniai fondai turėtų prisidėti prie ruonių ir menkių populiacijų tyrimų ir išsaugojimo bei saugių žvejybos įrankių įsigijimo kompensavimo, taip pat turėtų būti kuriamas finansavimo mechanizmas, paremtas visuomenę įtraukiančia mokesčių sistema. Diskusijų metu buvo aiškinamasi, ar apskritai įmanoma sukurti nuo ruonių apsaugotus žvejybos įrankius, nes prie įvairiausių tinklų patobulinimų ruoniai greitai pripranta ir dažniausiai stengiasi laikytis netoli žvejojančių laivų ir jų statomų tinklų; ar naujų technologijų vystymas ir įgyvendinimas padės pagerinti situaciją. Taip pat diskutuota, kokios yra praktinės ir finansinės priemonės, žinios ir iniciatyvos, leidžiančios sumažinti naujos kartos žvejybos įrankių gamybos kaštus, kas turėtų įvertinti tokių žvejybos įrankių būtinybę ir kt.

   Informacija, pateikta diskusijų mišriose darbo grupėse metu, dėl menkių išteklių būklės, ruonių populiacijos stabilumo, menkių–ruonių parazitų sąveikos, modernių žvejybos įrankių kūrimo ir naudojimo bei kitų simpoziume iškeltų aktualių klausimų, yra perduota simpoziumo organizatoriams bendriems darbo grupių ir simpoziumo rezultatams įvertinti.   

 
Atgal   Spausdinti