{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Biudžetinė įstaiga. Juridinio asmens kodas: 188752740,
Duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. 
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512  

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-07-27  2048-ųjų prognozės žuvų vartotojams
2017-07-27 2048-ųjų prognozės žuvų vartotojams

 

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra pereikvoti, o dar 28 proc. – ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, jau 2048 metais daugumos komercinių žuvų išteklių eksploatacija turės būti nutraukta. Siekdamas sustabdyti pergaudytų žuvų išteklių naudojimą ir jūrų buveinių naikinimą žalingais žvejybos būdais, Lietuvos gamtos fondas (LGF) nuo 2011 m. leidžia ir atnaujina atsakingo vartotojo vadovą. LGF, bendradarbiaudamas su Pasaulio gamtos fondu (WWF), parengė išmaniesiems įrenginiams skirtą mobiliąją programėlę „Žuvies gidas“, kuria siekiama padėti vartotojams atsakingai pasirinkti žuvį kasdieniam stalui.

 

Š.m. liepos 14 d. Klaipėdoje vyko LGF organizuotas renginys, kuriame buvo pristatyta naujoji programėlė „Žuvies gidas“. Modernėjant technologijoms ir keičiantis žmonių komunikavimo priemonėms, pažinimas ir informacijos pateikimas per mobiliąsias priemones tampa vis aktualesnis. Renginio metu taip pat buvo diskutuojama ir platesnėmis žuvininkystės temomis. Žuvininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas apžvelgė žuvų išteklių valdymą Lietuvoje. Biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrąją žuvininkystės politiką sritis yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl žuvų išteklių valdymas Lietuvoje didžiąja dalimi priklauso nuo Europos Sąjungos teisės aktų, o žvejybos taisyklės jūrų vandenyse, kurias turi teisę nustatyti Lietuvos Respublikos institucijos, turi būti ne mažiau griežtos nei numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvų produktų tiekimo rinkai srityse. Juo siekiama suderinti žuvininkystės sektoriaus reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais.  Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kontautas pristatė atrankiosios žvejybos įrankių ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdus. Buvo diskutuojama ar tai, kokiu būdu buvo sugautos žuvys, gali tapti kriterijumi renkantis žuvį mūsų kasdieniniam stalui.

 

Įvertinus žvejybos įrankių poveikį aplinkai ir gamtinėms buveinėms, buvo padaryti vertinimai:

 

  1. Jei žvejybos įrankis priskiriamas aktyviosios žvejybos įrankiui, juo žvejojant kuro sunaudojimas ir CO2 emisija yra didesnė nei žvejojant pasyviosios žvejybos įrankiais.
  2. Žvejyba dugniniais tralais daro žymų poveikį dugno buveinėms. Kitų žvejybos įrankių poveikis dugno buveinėms santykinai nereikšmingas.
  3. Ar pamestas žvejybos įrankis sukelia reiškinį, vadinamą “Vaiduokline žvejyba” (angl. Ghost fishing)? Visa pamesta tinklinė medžiaga gali sukelti šį reiškinį, tačiau pametamų žvejybos įrankių mastas yra labai skirtingas. Daugiausiai prarandama žiauninių tinklų audrų metu ar jas užkabinus tralui, todėl žvejyba tinklais - pagrindinis “Vaiduoklinės žvejybos” reiškinį sukeliantis veiksnys.
  4. Ar žvejybos įrankio laimikyje dažnai pasitaiko žinduolių ir paukščių priegauda. Ypač didelė paukščių priegauda galima žvejojant tinklais priekrantėje.
  5. Didelė netikslinių žuvų priegauda ir išmetimai. Didelė netikslinių žuvų priegauda sukuria sąlygas, kad dalis laimikio bus išmetama ar paleidžiama ir žus,  taip pakenkiant šių žuvų rūšių populiacijoms ir ekosistemos integralumui. Ypač didelė žala, kai žvejybos įrankiu naikinami žuvų jaunikliai.
  6. Didelis selektyvumo diapazonas L75 – L25 tikslinei rūšiai. Mažesnis selektyvumo diapazonas leidžia pasirinkti tokią tinklo, tralo maišo akį, kabliuko dydį ir formą, kuriems esant sugaunamų tikslinių žuvų vidutinis ilgis varijuoja norimame diapazone (geriau atrenkamos optimalaus ilgio žuvys).

  

Mobiliąją aplikaciją galite rasti adresu: http://mobileapp.glis.lt/fiskguiden/

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.