{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Biudžetinė įstaiga. Juridinio asmens kodas: 188752740,
Duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. 
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512  

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-07-11  Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija toliau ieško bendrų sąlyčio taškų valdant bendrus Baltijos jūros žuvų išteklius
2017-07-11 Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija toliau ieško bendrų sąlyčio taškų valdant bendrus Baltijos jūros žuvų išteklius

2017 m. liepos 3–4 d. Briuselyje vyko 7-asis Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos darbo grupės posėdis dėl gyvųjų jūrinių Baltijos jūros išteklių ilgalaikio valdymo, kuriame kartu su ekspertais iš Vokietijos, Danijos, Švedijos, Lenkijos, Estijos, Rusijos dalyvavo ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.

Pagal 2016–2017 metų darbo grupės planą buvo apsikeista informacija apie Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos 2017 metų žvejybos kvotas, 2016 metų žvejybos laimikį bei mokslines Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijas apie bendrus žuvų išteklius Baltijos jūroje. Europos Sąjungos atstovas pristatė Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos mokslines santraukas apie strimelių, pagrindinio Baltijos jūros baseino ir Suomijos įlankos atlantinių lašišų, šprotų ir rytinių menkių bendrų išteklių būklę. Buvo konstatuota, kad šiuo metu strimelių ištekliai neperžengia saugios biologinės ribos ir yra didelio reprodukcinio pajėgumo. Atlantinių lašišų ištekliai yra stabilaus lygio: lyginant su praėjusiais metais jų būklė nepasikeitė. Pastaruosius dvejus metus daugėjo jaunų lašišų individų, tačiau smoltų išgyvenamumas mažėjo. Šprotų išteklius stipriai lemia plėšrūnų gausumas. Kadangi labai sumažėjo didelio ilgio menkių, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba peržiūrėjo 2012–2015 metų šprotų natūralaus mirtingumo vertinimą ir nutarė rekomenduoti 2018 m. leisti sugauti daugiau šprotų. Buvo paminėta, kad priežastys, susijusios su biologiniais rytinių menkių populiacijos pasikeitimais, turėjo įtakos mokslininkų atsisakymui šiuos išteklius vertinti analitiniu metodu. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba rytininių menkių sugavimo kiekio rekomendacijoms pagrįsti taikė atsargaus priėjimo (ang. precautionary approach) principus. Susitikimo metu apsikeista informacija apie žvejybos Baltijos jūroje taisyklių pasikeitimus. ES glaustai pristatė daugiametį Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139) bei Europos Komisijos reglamento pasiūlymą dėl techninių priemonių taikymo Baltijos jūroje. Rusijos Federacija informavo, kad Rusijos Generalinei žuvininkystės agentūrai pateikė pasiūlymus dėl mažesnio menkių verslinio dydžio Rusijos vakarų žvejybos baseine ir dėl upinių plekšnių priegaudos pelaginės žvejybos metu. Rusijos atstovams pasidomėjus dėl Lenkijos–Rusijos ungurių valdymo plano tvirtinimo, ES informavo, kad Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba jau peržiūrėjo šį dokumentą, dėl kurio dar laukia sudėtingos procedūros Europos Komisijoje.

 

Išsamiau tel. 8 (46) 310 660, el. paštas tomas.zolubas@zuv.lt  

 

Europos Sąjungos atstovai.

 

Rusijos Federacijos atstovai.

 

 

 

Septintojo Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos darbo grupės posėdžio, dėl ilgalaikio gyvųjų jūrinių Baltijos jūros išteklių valdymo, protokolo pasirašymas.

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.