{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-10-27  Pamokėlė žuvų augintojams: GIRODAKTILIOZĖ
2017-10-27 Pamokėlė žuvų augintojams: GIRODAKTILIOZĖ

 

Žuvininkystės tarnybos Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyrio pamokėlė žuvų augintojams

GIRODAKTILIOZĖ

 

Girodaktiliozė. Ją sukelia Gyrodactylus  genties monogenėjos: Gyrodactylus katharineri, G. cyprini, G. elegans ‒ ant karpių, sazanų, karosų; G. ctenopharingodonis ‒ ant baltųjų amūrų;  G. anguillae ‒ ant ungurių. Dažniau mūsų tvenkiniuose pasitaiko Gyrodactylus elegans.

 

Sukėlėjai. Monogenėjos yra smulkios (0,2-1,0 mm ilgio) kirmėlės. Priekiniame siurbikių kūno gale yra dvi ataugos, užpakalinėje (platesnėje) – prisitvirtinimo aparatas, sudarytas iš 2 stambesnių ir 16  smulkesnių kabliukų. Monogenėjos ‒ gyvagimdės kirmėlės. Jos gimdo visiškai susiformavusius palikuonis. Suaugusių parazitų gimdoje iš kiaušinėlių išsivysto lervos, kuriose susidaro gemalai. Jų viduje vystosi antros, juose trečios kartos embrionai. Taip šios siurbikės gimdo palikuonis, kurie mažai skiriasi nuo suaugusių.

 

Patogenezė ir klinikiniai simptomai. Parazituodamos ant žuvų odos, pelekų Gyrodactylus elegans pažeidžia odos epitelinę dangą, sutrikdo normalų gleivių išsiskyrimą. Sergančių žuvų oda pasidengia pilkomis gleivėmis, odoje atsiranda smulkių opų, kuriose dažnai susidaro palankios sąlygos atsirasti kitų ligų sukėlėjams. Pelekai kai kada būna taip suardyti, kad lieka kyšantys jų spinduliai. Serganačios girodaktilioze žuvys būna liesos, lėtai plaukioja. Ypač nuo jos nukenčia jaunos žuvys. Jos dažniausiai serga pavasarį, rečiau vasarą. Vyresnio amžiaus žuvys nešioja ir platina sukėlėjus.

 

Diagnozavimas. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir mikroskopuojant radus ligos sukėlėjų.

 

Gydymas. Šia liga sergančius karpius patariama maudyti valgomosios druskos arba amoniako voniose. Valgomosios druskos 5% vonios – žuvys maudomos 5 min. Amoniako  0,1-0,2%  (1-2 ml 24-25% amoniako 1 l vandens) vonios – žuvys maudomos 0,5 min (kai tirpalo temperatūra 18-25°C) arba iki 1 min (kai tirpalo temperatūra 7-18°C). Pagamintame tirpale galima maudyti 2-3 žuvų partijas. Taikomos taip pat 1:4000, 1:5000 formalino vonios, kuriose karpiai maudomi 25 min. Žvejybos įrankius ir kt. po kiekvieno sergančių žuvų gaudymo reikia nukenksminti 10-20% negesintų kalkių arba chlorkalkių tirpalu. Žvejybos įrankius galima nukenksminti ir kitu dezinfekantu (pagal instrukciją). Tvenkinius, kuriuose žuvys sirgo girodaktilioze, reikia gerai išvalyti nuo dumblo ir dezinfekuoti negesintomis kalkėmis (2,5-3,0 t/ha) arba chlorkalkėmis (0,3-0,5 t/ha). Tvenkinių dezinfekcijos darbus reikia atlikti ne žemesnėje kaip 10°C oro temperatūroje.

 

Profilaktika. Labai svarbu imtis profilaktinių priemonių, kad žuvys šia liga neužsikrėstų ir jos neplatintų. Svarbiausios profilaktinės priemonės šios:

 

  • prieš perkeliant karpius į kitus tvenkinius arba pervežant iš kitų ūkių, reikia maudyti 5% valgomosios druskos voniose. Šios priemonės neleidžia ligų sukėlėjams patekti į žuvų tvenkinius;
  • pervežti žuvis galima tik iš tokių žuvų ūkių, kuriuose nėra užkrečiamųjų ligų;
  • auginimo tvenkinius, kuriuose žuvys sirgo girodaktilioze, reikia po žuvų išgaudymo     nusausinti, gerai išvalyti, dezinfekuoti negesintomis kalkėmis arba chlorkalkėmis ir žiemą palikti be vandens;
  • žuvims duoti pilnaverčius pašarus;
  • svarbu vandens tiekimo sistemose įrengti filtrus arba metalinius tinklelius, kad iš vandens    tiekimo sistemų nepatektų įvairios laukinės (smulkios) žuvys (žuvų ligų nešiotojos).

 

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.